Graf von Gravrogk herbas 1118 m.

Gravrogkai (vok. von Gravrogk) – Sena Uradel Vokietijos kilmingųjų giminė turinti grafų titulą ir atskirą herbą. IX a. kilusi iš Friesland, XII a. paplitusi Nordrhein-Westfalen, XIV–XVII a. Rheinland-Pfalz, nuo XVII a. gyvena Lenkijoje ir Lietuvoje. Herbas – aukso spalvos skydas, viduryje išsiskleidusi raudona lelija. Virš skydo šalmas, virš jo išsiskleidusi raudona lelija. 

Genealogija

Gravrogkai sena Uradel Vokietijos aristokratų giminė, turinti Grafų titulą[1] IX a. Gravrogkas pavardė, priklausomai nuo šalies ir laikmečio, variavo ir keitėsi: Geuenrothe, Gebenrode, Greverode. Vėliau Garderode, Groroth, Graenrodt, Graurod, Grawroth, Grawrogk ir t.t.[2] Senose kronikose rašoma kad pavardė turėtų būti Grafenrode, nes šeima kilusi iš Niederländischen und Friesland Grafen von Holland.[3] Diuseldorfo pakraštyje, stovi pilis - Schloss Garath. Šioje vietoje nuo IX iki XIV a. gyveno Ritter, Herren von Garderode. Nuo 1118 m. minima tarp Reino ir Maas upių esanti gyvenvietė Grefrath. Šis vardas kilo iš pavadinimo „Rodung der Grafen“ – kirtimvietė, grafų nuosavybė. Jos savininkais, vėliau čia gyvenančiais, kronikose minimi: gyvenęs 1118-1172 m. Geldulf V Herr de Greverode, ir jo sūnūs, Arnoldo, Geldolfo ir Gerhardo, bei brolis Alardo von Gerdenrothe. 1179 m. de Geuerode: Reginboldo, Godefrido, Hermanno. 1221 ir 1232 metais, broliai Arnold, Walter ir Albert von Greverode, Herren zu Grefrath. 1288 m. birželio 5 d. Graf Arnout von Greverode , Bannerträger- vėliavininkas, Herzog Rainald I von Geldern lauko vadas [4] [5]. Schlacht von Worringen, žuvo mūšyje. Dar vėliau 1288 m. Henrich von Greverode. 1326 m. Johan von Greverode, Herr zu Grefrath. 1363 m. Statius von Greuerode. 1392 m. Hersten von Greveroden. 1401 m. Gelis von Greverode. 1413 m. Elisabeth von Greuerode. 1422 m. Johan von Greferath ir Gerharg von Greferath. Keli jų minimi kaip Herren zu Greherath, Sande, Cleve, Heithausen.[6] Gyvenanantys Grerath vietovėje. Ritter Bruno de Garderode minimas 1271 m. liepos 21 d., kaip grafo von Berg sąjungininkas, ir Schloss Garath sąvininkas. Jo sūnus Ritter, Herr, Gerhard von Garderode ir anūkas Bruno, Johannisterhaus Borken pilies Comtur, minimi 1336, 1350, 1380 m.[7] Į Rheinland-Pfalz kraštą bent 1310 m. atsikėlė Lotze de Grawenrode-ištremtas grafo sūnus. Apie šitą įvykį, ir herbą, yra išlikusi sena legenda.[8] Jo palikuonys iki XVII a. pabaigos užėmė aukštus postus.[7] [9] 1329 m. Ritter Eberhart von Grarath. 1341 m. Gerlach von Grorod, gyvenę Burg Frauenstein, Shierstein pilyse. Gertrud von Garderode 1296 - 1311 m. Cunigunde von Garderode 1321-1333 m. Gerlach von Grorodt 1373 liepos 26 d. Ten pat Otto von Graenrodde, Kurfiursto kancleris bei tarybos narys, ir jo brolis Sifridt.[10] 1414-1418 m. Konstanco susirinkime, dalyvavo Graff Philipp von Gorot su 30 palydovų.[11] Dieter von Graroth, 1416 m. vienuolis iš St. Alban ir jo brolis Seifried, Amtmann zu Wiesbaden (vaivada) gyvenęs dar 1463 m. Jo sūnus Melchior I von Graroth, Amtmann zu Wiesbaden, mirė 1472 m. birželio 5 d., Schierstein. Palaidotas Pfarrkirche St. Maria. Ant antkapio užrašas: Herrn, Junker, Armiger, Domicellus. Valdė Schloss Montabaur pilį, miestą aplink ją, ir žemes. Dukra Agnes, gimusi 1462 m., ištekėjo už Johanns von Langelen. Jų 1486-1547 m. gyvenusi dukra Elisabeth buvo ištekėjusi du kartus. Pirmą kartą už Johanes von Bobenhausen, su juo susilaukė sūnaus Heinrich von Bobenhausen, Hochmeister Deutsche Orden, gimusio 1514 m. ir mirusio 1595 Kovo 21 d. Antrą kartą už grafo Friedrich VIII Shonburg auf Wesel. Susilaukė dviejų sūnų: Friedrich IX Graf Schonburg auf Wesel ir Meinhard I Graf von Schonberg auf Wesel, maršalo, gimusio 1530 m. balandžio 26 d. ir mirusio 1596 m. Balandžio 22 d. Melchior III sūnus Philipps, Amtmann zu Wiesbaden gyveno 1452-1490 m., susitukė su Agnes von Irmtraud. Turėjo du sūnus Philipps ir Melchior II. Melchior von Groenrodt III, Melchioro II sūnus, 1530 m. vedė grafaitę von Schoenberg auf Wesel, Friedrich von Schoenberg auf Wesel ir Agnes von Dienheim dukrą. Buvo Wisthum (Statthalter) Aschaffenburg, mirė 1551 m. Antras sūnus Philipps, Amtmann zu Wiesbaden, vedė Anna von Bellersheim, kuri mirė 1540 m., palaidota Wiesbaden, Mauritiuskirche, ten pat palaidotas ir jis 1531 m. 1524 m. jam buvo suteiktas "Märker zur Höhe", Markgrafo titulas.[9] [12] Melchior IV gimė 1511 m. Schierstein. Buvo Amptmann vėliau Vitztum (Statthalter) zu Aschaffenburg. Kelių valdovų tarybų narys ir patarėjas. Mirė 1578 m. birželio 20 d. Palaidotas Stiftskirche St. Peter und Alexander Aschaffenburg.[11] Antras sūnus Eberhard, Oberamtmann zu Trarbach und Oppenheim, buvo Imperijos Reichstago narys, turėjo Fürst titulą, mirė 1618 m.[13] Jo sūnus Johann, Burggraf zu Mainz, Amtmann zu Odernheim. Jauniausias Philipps II sūnus Johann, Deutschordens Comthur zu Virnsberg zum Kreistag, Rittmeister vor Metz. Jis 1551 m. aprašomas Nurnberg mieste, kaip Deutscher Orden Administrator, ir turintis Reichsfürst titulą Johann mirė 1568 m.[9][14] Vyriausias sūnus Philipps III gimė apie 1503 m. Schierstein, mirė 1565 m. gruodžio 25 d. Palaidotas Wiesbaden-Schierstein, Ev. Pfarrkirche.[15] Buvo vedęs grafaitę Adelheid von Löwenstein, Pfalzo kurfiursto Ludwig I von Löwenstein dukrą. Sekančio kurfiursto Friedrich I von Löwenstein seserį. Heseno archyve yra du dokumentai: Pirmas apie markgrafo titulo suteikimą; 1541 m. spalio 13 d. Märkerrecht auf der „Höhe“ Philips von Groenrode, iki gyvenimo galo. Antrame datuotame 1553 balandžio 14 d., rašoma apie paveldimo markgrafo titulo suteikimą Philipps von Growrog, jo žmonai Adelheid, bei Philips palikuonims „Erbmärkerrecht der Höhe“.[15] Vėliau Philips tapo Vizedomamt Rheingau Statthalter, juo buvo iki gyvenimo galo. Susilaukė aštuonerių vaikų. Dukra Elifabet ištekėjo už grafo Johann Caspar von Sponheim, genant Bacharach, mirusio 1612 m. gegužės 9 d, palaidoti Staudernheim, Evang. Kirche. Sūnus Egenolf von Graenrodt zu Walsstatt, Amtmanns zu Breuberg, mirė 1622 balandžio 22 d. Antras sūnus Christoff Philips gimė 1563 m. buvo Domherr, Tumprobst zu Mainz ir Amptmann zu Bingen, ten ir mirė 1601 m. rugsėjo 25 d. Kronikose minimas kurfiursto tėvu ir tarybos pirmininku.[16] Trečias vaikas, Markgrafas Johann Bernhard von Grawroth, Oberamtmann zu Otzberg, Amtmann zu Oberlahnstein und Idstein, gimė apie 1550 m. Schierstein, mirė 1627 m. rugsėjo 19 d. Minimas Sienoje, Barselonoje, Upsaloje, Ženevoje. Buvo labai išsilavinęs žmogus. Yra išlikę jam ir jo sūnums dedikuotų knygų. Vedė Margret Freiherrin Riedesel von Bellersheim. Turėjo tris sūnus. Vyresnysis Philipps, Oberamtmann zu Otzberg. Jauniausias Wolffgang. Vidurinysis sūnus, Markgrafas Christoff Georg von Graurod giminės tęsėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje, Abiejų Tautų Respublikoje. Gimė apie 1590 m. Buvo vedęs du kartus. Juliana von Haaren, su ja 1617 m. susilaukė sūnaus Johann Friedriech von Grawrogk, LDK pulkininko. Julios von Haaren giminė kilusi iš Aldenburg. Seniausias protėvis Raban von Haren paminėtas 1040 m. Jo palikuonis Bernard von Haren (Burkhard von Hornhausen) 1253 m buvo Memle, Kuldigos komtūras. 1259 m. būdamas Livonijos Ordino Krašto magistru, dalyvavo Skuodo mūšyje. Žuvo 1260 m. Durbės mūšyje. Christoff Georg antrą kartą vedė Rhein - Wild grafaitę Dorothea Ursula von Steinkallenfels, gimusią 1608 m. sausio 14 d. mirusią 1666 m. gegužės 26 d. Christoff Georg mirė 1631 m. Abu palaidoti Meisenheim, Evang Schloßkirche. Turėjo dukrą Juliana Magdalena, gimusią 1631 m.. Tuo metu Europą siaubė Trisdešimties metų karas. Šis karas: pilietinis, religinis, giminę beveik sunaikino ir išblaškė. Vieni tos pačios šeimos nariai buvo katalikai, kiti evangelikai. Švedijos karalius Gustavas II Adolfas 1625-1633 m. kariavo Vokietijoje, Lietuvoje. Žinoma kad Christoff Georg jam tarnavo. Kaip karaliaus įgaliotas karininkas, leitenantas, kovojo Štralzunde škotų pulke, buvo sužeistas, neteko kojos. 1628 m. gruodžio 12 d. jam ir jo būsimiems palikuonims Švedijos karalius Gustavas II Adolfas patvirtino paveldimą grafo titulą. Prie turimo herbo pridėjo baltus erelio sparnus. Įteiktame rašte nurodė teisminius ginčus spręsti Christoff Georg naudai. Padovanojo dvarus Genius (Hanen) ir Piktupėnus netoli Tauragės. Estijoje Alt Humelshof, dabar vadinamą Hummuli. Grafas Johann Friedrich 1637 m. vedė grafaitę Efrosinia Weismann von Weisenstein iš Bohemijos. Turėjo dvarus Genius, Piktupėnus, Alt Hummelshof, Estijoje, ir dar pagal užstato teisę Gaurę ir Šiaulėnus, į Pietus nuo Šiaulių, šalia Šušvės. 1657 m. Reino krašte atpirko Grorother Hoff. Turėjo du sūnus, vyresnį Sigmund von Grawrogk, kuris paveldėjo Alt Humellshof, ir kurio vaikaitis buvo Torno komendantas. Taip pat jaunesnį sūnų Jeremiasz Grawrogk, gyvenusį apie 1640-1678 metus. Lenkijos Kariuomenės kapitoną.[17] Grafas Jeremiasz Grawrogk buvo Biržų Kunigaikščio Boguslaw Radziwill patikėtinis, revizorius, ir dvarų valdytojas. Biržų Kunigaikštystės seniūnas. Vedė bajoraitę Kristiną Kirkillo.[18] Jeremiasz už užstato teisę valdė dvarus Papyvėsius, prie Pasvalio, Panemunę, Germaniškius, Slepšiškes ir Daukoniškes. Turėjo du sūnus - vyresnįjį Jerzy Fridrych Biržų Kunigaikštystės paseniūnį, ir jaunesnįjį, gyvenusį apie 1658-1727 m, Krzystof Michal, Biržų Kunigaikštystės seniūno pavaduotoją. Krzystof Michal su Dorota Neimant susilaukė sūnaus Jeremiasz, gimusio apie 1690 m., ir dviejų dukterų. Grafas Jeremiasz Grawrogk buvo Lenkijos kariuomenės chorazy ir Biržų Kunigaikštystės vyriausiasis medžioklis. Vedė Anna Elizabet Borewicz z Korewa. Paveldejo tėvo dvarus Papyvėsiai, Daukniškius, Slepšikus, Mažąją Pagervę, Košeliškius, Panemunę ir Steperkliečius. Turėjo du sūnus ir dvi dukras.[17][18] Vyresnysis sūnus, grafas Krzysztof Wladyslaw gimė 1710 m., mirė 1781 m. Buvo Lenkijos kariuomenės vėliavininkas. 1733 m, Išeidamas į atsargą gavo grafo titulą patvirtinantį raštą, išduotą LDK Didžiojo Kanclerio ir Didžiojo Hetmono Kunigaikščio Kaributo Višniaveckio.[17] Vedė bajoraitę Anna Efrosinia Zablocka. Antano Zablocko, Bielsko taurininko dukrą. Jaunesnysis, grafas Stanislaw Zygmunt Grawrogk gimė 1725 m., buvo LDK, Lenkijos Didžiojo Hetmono general-adjutantas. Vėliau Lenkijos karaliaus general-adjutantas. Buvo vedęs du kartus. Teklę Holinską, Mstislavo kašteliono dukterį, o po jos mirties - bajoraitę Bogumilą (Teofilę). Vaikų neturėjo. Grafo Krzystof Wladyslaw Grawrogk vyriausias sūnus Adam Stanislaw Grawrogk buvo Lenkijos karaliaus majoras. Vedė Tekle Newzylowska ir turėjo sūnų Ignac Stanislaw Ambroziji Grawrogk, karininką, vėliau tapusiu Lenkijos ir LDK vienuolių bernardinų vyriausioju gvardilijonu provincijolu. Gyveno Telšiuose, ten ir mirė 1825 m. Jo tėvas Adam Stanislaw mirė 1787 m. Krokuvoje. Antrasis sūnus grafas Krzystof Franciszek Grawrogk buvo LDK kariuomenės pulkininkas. 1782 m. spalio 13 d, Nowem Miescie, vedė Wiktoryja Mikuliczuwną, kuri mirė 1839 m. Kėdainiuose. Turėjo dukrą Ludwika Angela gimusią Kėdainiuose 1784 m. lapkričio 4 d. Valdė dvarus Lančiūnavą prie Kėdainių, Mikoliškis prie Panevėžio, ir Pajiešmenius. Mirė 1791 m. 1776 m. gavo Lietuvos Didžiojo Etmono, kunigaikščio Michal Kazimierz Oginskio raštą, patvirtinantį grafo titulą.[17]Jauniausias brolis grafas Wladislaw Martin Ludwig von Grawrogk gimė 1760 m., mirė 1789 m. Buvo Prūsijos kariuomenės kapitonas. Nebuvo vedęs. Trečiasis sūnus, Prūsijos kariuomenės kapitonas, grafas Jakob Ferdinand von Grawrogk gimė 1757 m., mirė 1818 m. Švobiškyje. 1790 m. vedė Bauskės burmistro dukterį Susane Gotlibe von Karlshof, gyvenusią 1765-1806 m. Buvo paveldėjęs iš brolių ir tėvo dvarus Papyvėsiai, Lančiūnavą, Mikoliškis, Pajiešmeniai, Panemunė, Mineikiškiai. Grafo Jakob Ferdinand von Grawrogk vyresnysis sūnus grafas Jokub Samuel Karol Grawrogk gimė 1794 m. Tarnavo Rusijos kariuomenėje nuo 1807 m, dalyvavo kare su Napoleonu, įžengime į Paryžių. 1828-1829 m. kare su Turkija, ne kartą buvo apdovanotas. Į atsargą išėjo 1834 m. lapkričio 13 d. turėdamas papulkininkio laipsnį. Mirė 1855 m. balandžio 2 d. Rygoje. Vedęs nebuvo, mat būdamas jaunas, viename aukštuomenės baliuje, Peterburge, susipažino su jauna, ištekėjusia aristokrate ir įsimylėjo ją visam gyvenimui. Jaunesnysis sūnus grafas Piotr Ferdinand Gotlib Grawrogk gimė 1799 m., baigė vienuolių Bernardinų gimnaziją Troškūnuose. 1826 m. vedė bajoraitę Julijaną Ciolkowiczowną iš Lieporų, šalia Joniškio. Mirė 1843 m. Kovo 23 d. netoli Skakų, palaidotas Lieporų kapinėse. Turėti dvarai ir ūkiai buvo jau parduoti, be Lieporų buvo likę dar Voiceliškiai. Piotr Ferdinand Gotlib Grawrogk turėjo vyresnį sūnų Krzystof Jozef Karol Grawrogk, gimusį 1839 m. ir jaunesnį Konstantin Grawrogk, gimusį 1842 m. Keturias vyresnes dukteris; Jakubiną, Anną, Karoliną ir Zuzanną. Grafas Krzystof Jozef Karol Grawrogk 1879 m. vedė baronaitę Julia von Goes. Ji mirė 1885 m. Von Goes Goesai giminė žinoma kaip kilusi iš Portugalijos, Dom Amiã da Estrada aus Santo Vincente da Barca, atvyko i Flandriją kartu su Grafu Heinrich von Burgund 1109 metais.1693 m. Johann Peter von Goes suteiktas grafo titulas. Kurše ir Lietuvoje gyvenanti giminės šaka turi barono titulą. Švedijoje ši giminė taip pat gyva ir dabar. Krzystof Jozef Karol Grawrogk gyveno Telšiuose, vėliau valdė ūkį Lieporuose. Mirė 1913 m, palaidotas Lieporuose, šalia savo tėvo. Grafas Konstantin Grawrogk vedė kitą seserį, Victoria von Goes gyvenusią 1863-1936 m. Konstantin Grawrogk mirė 1900 m. Vyriškų palikuonių jie neturėjo.[17] Medvilionių (Lieporų) dvaras garsėjo kaip vienas svarbesnių lietuvių tautinio atgimimo centrų Šiaurės Lietuvoje. Krzystof Jozef Karol Grawrogk viena dukra Jadwiga ištekėjo už bajoro Xawer Gosicki, kita dukra Maryja ištekėjo už bajoro Wladyslaw Gosicki. Jaunesnis sūnus grafas Julijan Piotr Grawrogk (Julijonas Gravrogkas) gimė 1885 m. baigė Peterburgo Technologijos Institutą, buvo Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto rektorius, mirė 1968 m USA Cleveland. Su žmona Olga vaikų neturėjo. Krzystof Jozef Karol Grawrogk vyresnysis sūnus grafas Antoni Julijan Grawrogk (Antanas Gravrogkas) gimė 1880 m. gegužės 5 d. Baigė Peterburgo Technologijos Institutą 1910 m. Aktyviai dalyvavo 1905 metų Revoliucijoje. Vadovavo ginkluotam partizanų būriui Dauguose. Buvo 1923 m. vienas iš Klaipėdos sukilimo vadų. 1932-1933 m. Kauno burmistras. Ilgametis Šaulių Sąjungos vicepirmininkas. Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius. Buvo apdovanotas ordinais ir medaliais. Brolių Antoni ir Julijan vardu Kaune  pavadinta gatvė. Antoni mirė 1958 m. balandžio 1 d. Antoni Julijan Grawrogk 1910 m. Peterburge vedė bajoraitę Stefanija Gruzd - Gruzdytę, gimusią 1884 m. Suvartuvos dvare. Kitą seserį Emiliją Gruzdytę vedė Vladas Putvinskis - Lietuvos Šaulių Sąjungos įkūrėjęs. Stefanijos močiutės brolis buvo Žemaičių Vyskupas Motiejus Valančius. Gruzdžiai labai sena bajoriška giminė. Žinoma kad jau Žalgirio mūšyje du bajorai Gruzdžiai vadovavo dviems savo atvestiems būriams. Stefanija Gruzdytė mirė 1977 m. birželio 8 d. Antano ir Stefanijos sūnus grafas Christoph Vytautas von Gravrock gimė 1925 m. gegužės 1 dieną Kaune. Antoni taip pat susilaukė ir dukters Birutės, gimusios 1945 m. Christoph Vytautas dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime. Nuo 1943 metų Vokietijos kariuomenėje, kariavo Rytų fronte. 1945 m. gegužes 9 dieną pateko i nelaisvę amerikiečiams, buvo perduotas rusams ir pateko į lagerį šalia Intos. Grįžęs į Lietuvą baigė Vilniaus Universiteto Medicinos fakultetą, atliko daug kelionių-ekspedicijų tolimose Žemės vietose. Parašė knygų filosofinėmis temomis. Susilaukė trijų dukterų ir sūnaus Anton. Christoph mirė 2016 m rugpjūčio 28 d.

Giminės dvarai ir pilys

Seifried von Graroth Amtmann zu Wiesbaden (vaivada) gyvenęs dar 1463 metais, valdė Shierstein, taip pat ir Montabaur pilį (Schloss Montabaur), miestą aplink ją, ir žemes.

Grafui Christoff Georg 1628 m. priklausė dvarai Geniai (Hanen) ir Piktupėnai netoli Tauragės.

Grafas Johann Friedrich apie 1637 metus turėjo dvarus: Genius, Piktupėnus, Alt Hummelshof, Hummuli dabartinėje Estijoje. Schloss Groroth prie Reino.

Grafas Jeremiasz Grawrogk 1664 m. įsigijo už užstato teisę Papyvėsius, prie Pasvalio, valdė dvarus: Germaniškius, Slepšiškes, Daukoniškes, Mažąją Pagervę, Košeliškius, Panemunę ir Steperkliečius.

Grafas Krzystof Franciszek Grawrogk 1785 m. valdė dvarus: Lančiūnavą prie Kėdainių, Mikoliškius prie Panevėžio, ir Pajiešmenius.

Grafas Jakob Ferdinand von Grawrogk 1789 m. iš brolių ir tėvo paveldėjo dvarus Papyvėsiai, Lančiūnavą, Mikoliškis, Pajiešmeniai, Panemune, Mineikiškiai.

Literatūra

[1] Jahrbücher des Vereins für Mecklenburgische Geschichte und Altertumskunde, Band 61 (1896).

[2] Von Himmerod und Rottbitze bis Roda Kerkrade(1996)–Walter Hoffmann.

[3] https://www.houseofnames.com/grevenrode-family-crest.

[4] Der Tag bei Worringen, 5. Juni 1288 Hugo Stehkämper Böhlau-Verlag, 1988 m.

[5] Geschiedenis van hertog Jan den Eersten van Braband en zijn tijdvak, 1859 m. Karel-Frans Stallaert 1 tomas 202 puslapis.

[6] Beiträge zur Localgeschichte des Niederrheins, P. Norrenberg. 1875 m. 4 tomas 15 puslapis.

[7] Annalen des Historischen Vereins für den Niederrhein, inbesondere das Alte Erzbistum Köln, L. Röhrscheid, 1960 m.

[8] Der Kurort Schwalbach. Adolph Genth. 1864 m. Taip pat Rheingauische Alterthümer oder Landes- und Regiments-Verfassung. Franz Jozeph Bodmann 1819 m.

[9] Die Landes-Verfassung M a i n z. 1819. Gedruckt bey Florian Kupferberg, Buchhändler und Buchdrucker. Taip pat: Denkwürdiger und nützlicher RheinischerAntiquarius. Von einem Nachforscher, Der Rheingau Historish und Topograhish. H. von Stamberg 1865 m.

[10] HHStAWfonds121NoUvonGroroth. http://www.inschriften.net/zeige/suchergebnis/treffer/set/0/nr/di0510036.html content

[11] C. Justingers Berner-Chronik, von Anfang der Stadt Bern bis in das Jahr 1421.

[12] http://www.inschriften.net/zeige/suchergebnis/treffer/nr/di051-0058.html#content

[13] Historische Kommission für Hessen und Waldeck Elwert Verlag, 1954 m.

[14] Reichsständische Repräsentationsformen im 16. Jahrhundert. Helmut Neuhaus. 1982 m.

[15] HHStAW fonds121 No U von Groroth 1541 Oktober 13. HHStAW fonds 137 No U 329.

[16] „Geschichte der Stadt Mainz“, 3 tomas, Karl Anton Schaab.

[17] Vilniaus Universiteto Bibliotekos Archyvas Gravrogku giminės fondas F358.

[18] Biržų dvaro Teismo knygos 1620-1745 Raudeliunas-Firkovičius 1982.